10 paprastų taisyklių, kaip formuoti sakinius ispanų kalba

Vargstate sujungti žinomus ispaniškus žodžius į nuoseklią frazę?

Labiausiai tikėtina, kad reikia atnaujinti pagrindinius ispaniško sakinio konstravimo principus.

Ir ne, tai nėra visiškai tas pats, kas anglų kalba. Bet jei būtų, naujos kalbos mokymasis nebūtų toks įdomus ir unikalus.

Taigi išsiaiškinkime, kaip sudėti tuos sakinius ir pradėti kalbėti ispaniškai.

Kodėl verta išmokti ispaniškų sakinių pagrindus?

Kai įsisavinsite šias paprastas taisykles, galėsite kurti sudėtingesnius sakinius. Galvokite apie kalbą kaip apie pastatą (arba Jenga bokštelį, jei norite). Jei netinkamai pastatysite pamatus, visa konstrukcija sugrius. Bet kai turite tvirtus pamatus, galite laisvai statyti ant jų ką tik norite.

O tas dalykas, kad ispanų ir anglų kalbos nėra tos pačios... Ar tai tikrai tiesa? Na, ispanų kalba tam tikrais aspektais yra panaši į anglų. Jos struktūra nėra tokia skirtinga, kad tektų visiškai permąstyti gyvenimo suvokimą, norint ją suprasti, tačiau kai kurie skirtumai vis dėlto yra.

Kaip ir galima tikėtis, būtent šie skirtumai sukelia daugumą klaidų. Taigi atkreipkite dėmesį, nes jūs tikriausiai išmoksite statybinius blokus savo būsimam gyvenimui kalbant ispaniškai.

10 būtinų taisyklių paprastiems ispaniškų sakinių kūrimui

1. Kiekvienam ispaniškam sakiniui reikia (bent jau) veiksnio ir veiksmažodžio.

Norint sudaryti normalų, teigiamą sakinį, reikia (bent jau) veiksnio ir veiksmažodžio. Žinoma, bus ir variacijų, bet apie jas pakalbėsime vėliau.

Trumpam priminimui:

• Veiksnys yra „veikėjas“. Jis atlieka aktyvų vaidmenį jūsų sakinyje arba yra pagrindinis elementas ar tema. Veiksnys gali būti, pavyzdžiui, asmens vardas, gyvūnas ar mašina.
• Veiksmažodis yra veiksmą reiškiantis žodis, pvz., comer (valgyti), poder (galėti), beber (gerti) ir escuchar (klausyti). Taip pat susidursite su „būties veiksmažodžiais“ ir „bendraties veiksmažodžiais“, tačiau dėl paprastumo jais užsiimsime vėlesnėse skiltyse.

Veiksnys + veiksmažodis

Tarkime, jūsų veiksnys yra Juan (dažnas ispaniškas vyriškas vardas, atitinkantis anglų „John“), o veiksmažodis – escribir (rašyti). Tuomet galite sudaryti paprastą sakinį:

Juan escribe. (Juanas rašo.)

Šiuo metu verta paminėti, kad būtina žinoti, kaip asmenuoti ispaniškus veiksmažodžius. Tai reiškia, kad reikia išmokti taisykles ir išimtis, kaip taikyti laikus kiekvienam veiksmažodžiui.

Pavyzdžiui, John escribe, bet aš escribo. Šių asmenavimų įsisavinimas gali užtrukti, todėl kai tik pradedate, stenkitės sutelkti dėmesį į esamąjį laiką.

Veiksnys + veiksmažodis + papildinys

Dabar į mišinį įmeskime dar vieną elementą: papildinį. Paprastai tariant, papildinys yra tai, ką veikia veiksmažodis. Pavyzdžiui, paskutiniame sakinyje galbūt domitės: „Ką Juan rašo?“ Atsakymas į šį klausimą yra papildinys.

Tarkime, Juan rašo laišką (carta), kuris būtų papildinys, kaip parodyta žemiau:

Juan escribe una carta. (Juanas rašo laišką.)

Atkreipkite dėmesį į artikelį una (vienas/moter.), kuris turi sutapti su papildinio skaičiumi (vienaskaita) ir jo genus (moteriškąja). (Vyr. forma nuo una būtų uno.) Tiek skaičius, tiek giminė paveiks veiksmažodį ir visus naudojamus būdvardžius. Nesijaudinkite: apie šias sąvokas papasakosiu išsamiau vėliau.

Kai veiksnį galima praleisti

Kad būtų dar lengviau, dažnai galima praleisti veiksnį, kai jau žinoma, apie ką kalbama. Taigi, jei pasakytumėte Juan escribe, jūsų kitas sakinys galėtų būti Escribe bien (Jis rašo gerai).

Kadangi Juan yra veiksnys pirmame sakinyje, o veiksmažodis antrajame sakinyje rodo, kad veiksnys yra jis/ji/tai, galima drąsiai manyti, kad veiksnys vis tiek yra Juan.

Taip pat galėtumėte naudoti įvardį, pakeisdami veiksnį, parašydami Él escribe (Jis rašo). Kol veiksnys jau buvo paminėtas, tai yra priimtina.

Tai neprieštarauja idėjai, kad ispaniškiems sakiniams reikia veiksnio ir veiksmažodžio. Paskutiniuose pavyzdžiuose veiksnį galima praleisti, nes iš konteksto jau žinote, kas yra veiksnys. Taigi techniškai sakiniuose kaip Escribe bien ir Él escribe vis tiek yra veiksnys – tiesiog jis yra numanomas, o ne išvardintas.

2. Vartokite tinkamą giminę.

Tinkamos giminės vartojimas daiktavardžiams yra labai svarbus ispanų kalboje, nes jis gali pakeisti ištisus sakinius. Įsivaizduokite, kas gali atsitikti, jei supainiosite žodžius kaip pulpo (aštuonkojis) ir pulpa (minkštimas).

Rašydami ir kurdami savo žodynų sąrašus, įsitikinkite, kad šalia žodžio skliausteliuose nurodote daiktavardžio giminę. Pavyzdžiui:

(una) casa — namas

Pagal bendrąją giminės taisyklę, daiktavardžiai, kurie baigiasi raide o, yra vyriškos giminės, o tie, kurie baigiasi raide a, yra moteriškos giminės, tačiau yra ir išimčių. Daiktavardžių giminės įvaldymas gali būti šiek tiek keblus, bet jis tikrai poliruos jūsų sakinio kūrimo įgūdžius.

Tarp kitko, man keista, kad daugelis mokytojų nusprendžia neįtraukti daiktavardžio giminės iki vidurinio lygio. Egzistuoja mokymo filosofija, teigianti, kad nuo pat pradžių neturėtumėte sutelkti dėmesį į gramatiką. Vietoj to turėtumėte sutelkti dėmesį į įsijautimą ir žodžių įsisavinimą natūraliame kontekste. Ir nesupraskite manęs neteisingai: tai taip pat teisingas požiūris!

Tačiau jei norite pradėti bendrauti iš karto, įsiminti keletą paprastų statybinių blokų suteikia jums padorų išraiškų, kurias galite naudoti kalboje ir raše, spektrą.

3. Vartokite tinkamą artikelį.

Kai įvaldysite daiktavardžių gimines, artikelio įterpimas bus lengvas.

Štai greita ispaniškų artikelų lentelė.

Šie artikeliai vartojami daug dažniau nei anglų kalboje, todėl jūs turite žinoti, kur ir kada juos dėti.

Keletas kebresnių atvejų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra subjektai kaip la gente (žmonės) arba la familia (šeima) – šie subjektai nurodo daug ar kelis žmones, bet laikomi vienaskaitos subjektais. Atkreipkite dėmesį, kad artikelis „la“ prieš juos taip pat yra vienaskaitos. Bet kokie su šiais subjektais susiję veiksmažodžiai turi būti asmenuojami kaip trečiojo asmens vienaskaitos.

Norėdami pamatyti daugiau subjektų ir atitinkančių veiksmažodžių ar būdvardžių pavyzdžių, žiūrėkite šį vaizdo įrašą.

4. Ispaniškuose sakiniuose būdvardžiai eina po daiktavardžių.

Būdvardis apibūdina veiksnį arba papildinį. Keletas būdvardžių pavyzdžių: rojo / roja (raudonas) ir alto / alta (aukštas). Čia galite pamatyti daugiau būdvardžių veiksme.

Čia anglakalbiai greičiausiai suklys. Įsivaizduokite, kad Juan turi žalius akis ir norite tai pasakyti ispaniškai. Turite parašyti, kad jis turi ojos verdes (pažodžiui: akys žalios), o ne verdes ojos.

Būdvardžio padėjimas po daiktavardžiu yra viena iš pirmųjų taisyklių, kurią turi įsisavinti ispanų kalbos besimokantieji, ir jos svarbos nepakanka pabrėžti.

Ši taisyklė taikoma ir kitoms būdvardžių ir daiktavardžių kombinacijoms. Jei Juan turi ilgus plaukus, pasakytumėte, kad jis turi pelo largo (pažodžiui: plaukai ilgi), o jei trumpus – pelo corto (plaukai trumpi).

Kad būtų dar painiau, taip pat turite sutapti savo būdvardžius. Taigi, jei daiktavardis yra daugiskaitos, būdvardis taip pat turi būti daugiskaitos. Pavyzdžiui, kadangi ojos (akys) yra daugiskaitos, suderinate jį su verdes (žalios – daugiskaita), o ne vienaskaitos verde. Apie tai galite sužinoti daugiau šiame įraše.

Atkreipkite dėmesį, kad kai kuriais atvejais ši taisyklė apverčiama aukštyn kojomis. Kai kurie būdvardžiai keičia savo reikšmę, priklausomai nuo to, ar jie dedami prieš, ar po daiktavardžio. Bet kol kas tiesiog laikykitės būdvardžių-po-daiktavardžiais taisyklės: dėl išimčių galite susirūpinti vėliau.

5. Sujunkite veiksnius su veiksmažodžiais/kita kalbos dalimi naudodami „būti“ veiksmažodžius.

Ispanų kalboje yra du veiksmažodžiai, reiškiantys „būti“: ser ir estar.

Yra išsamių taisyklių, nulemiančių, kurį turėtumėte naudoti. Tačiau paprasčiausių ser ir estar formų įvaldymas padės jums sukurti daug daugiau sakinių, nei leidžia pradedančiųjų medžiaga.

Pavyzdžiui, turite es ir está (abu reiškia „yra“), kad sujungtumėte savo veiksnį/daiktavardį ir būdvardį, pavyzdžiui:

Juan es alto. (Juanas yra aukštas.)

Juan está enfadado. (Juanas yra piktas.)

6. Ispanų kalboje prieveiksmiai funkcionuoja taip pat, kaip ir anglų.

Kaip ir anglų kalboje, ispanų kalbos prieveiksmiai naudojami veiksmažodžiams apibūdinti.

Pavyzdžiui, turite Juan lee rápidamente. (Juanas skaito greitai). Kaip Juan skaito? Jis skaito greitai, kas apibūdina veiksmažodį „skaito“. Puiku Juano atveju!

Štai kitas pavyzdys: Juan canta mal. (Juanas dainuoja blogai). Nelabai puiku Juano atveju.

Ispanų kalbos prieveiksmiai taip pat gali judėti sakinyje, kaip ir anglų kalboje. Galėtumėte pasakyti:

Juan escribe lentamente. (Pažodžiui: Juanas rašo lėtai)

Lentamente escribe Juan. (Pažodžiui: Lėtai rašo Juanas)

Bet kuriuo atveju jūs sakytumėte, kad Juanas rašo lėtai. Tai gali būti gerai arba ne, priklausomai nuo jūsų požiūrio.

Norėdami sudaryti daugumą ispaniškų prieveiksmių, tiesiog pridėkite „-mente“ prie būdvardžio galo. Jei būdvardis baigiasi raide „o“, apibūdindamas vyr. g. daiktavardį, turėsite užtikrinti, kad raidė prieš „-mente“ būtų „a“, o ne „o“.

Pavyzdžiui:

• rápido / rápida → rápidamente
• lento / lenta → lentamente
• perfecto / perfecta → perfectamente

Jei būdvardis nesibaigia raide o/a, galite tiesiog pridėti „-mente“. Pavyzdžiui, difícil (sudėtingas) tampa difícilmente. Jau nebe taip difícil!

„-mente“ pridėjimas ispanų kalboje yra panašus į „-ly“ pridėjimą prie būdvardžių anglų kalboje (pvz., „slow“ tampa „slowly“).

Skirtingai nei ispaniški būdvardžiai, ispaniški prieveiksmiai nepateikia giminės. Kitaip tariant, jie yra vienodi, nepriklausomai nuo to, kuriai giminei taikomi.

Žinoma, yra ir keletas prieveiksmių, kurie nesilaiko „pridėkite -mente“ taisyklės. Dažniausi netaisyklingi prieveiksmiai yra:

bueno → bien (gerai)

malo → mal (blogai)

Prisiminkite juos ir neturėtumėte turėti problemų kurti pagrindinius sakinius su prieveiksmiais.

7. Norėdami padaryti ispanišką sakinį neigiamu, prieš veiksmažodį pridėkite „no“.

Kažkada, nebent esate pats pozityviausias žmogus pasaulyje, jums teks padaryti savo sakinius neigiamais.

Gera žinia ta, kad ispanų kalboje neigimas yra labai lengvas – iš tikrųjų lengvesnis nei anglų kalboje.

Tiesiog prieš veiksmažodį pridėkite „no“. Tai viskas.

Taigi Juan escribe (Juanas rašo) tampa Juan no escribe (Juanas nerašo).

Kodėl Juan nerašo, šiuo atveju nėra aišku, bet tai ir yra geras dalykas dėl pagrindų.

Galite pridėti prie sakinio iš savo statybinio bloko ir pasakyti Juan no escribe porque es un gato (Juanas nerašo, nes jis yra katė), arba kokį kitą paaiškinimą dėl Juano trūkstamų ispaniško rašymo įgūdžių norite. Beje, vėliau išsamiau pakalbėsime apie tokius žodžius kaip porque (nes), kuris yra ispaniško jungtuko pavyzdys.

Skirtingai nei anglų kalboje, ispanų kalboje galima naudoti dvigubą neigimą. Pavyzdžiui, galėtumėte pasakyti no me gusta nada, kas pažodžiui verčiama kaip „Aš nemėgstu nieko“ ir ispanų kalboje laikoma gramatiškai teisinga.

8. Sujunkite juos visus su jungtukais.

Būtina žinoti, kaip sujungti savo žodžius ir idėjas sakiniuose. Tam štai penki svarbiausi ispanų kalbos jungtukai, kuriuos turėtumėte žinoti:

• y — ir
• pero — bet
• también — taip pat
• porque — nes
• * pues — na

*Pues: šis jungtis, nors ir naudojamas tiek Ispanijoje, tiek Lotynų Amerikoje, greičiausiai pasirodys Lotynų Amerikos neformaliojoje kalboje.

9. Įvaldykite savo frazinius veiksmažodžius.

Fraziniai veiksmažodžiai yra jūsų geriausi draugai kuriant paprastus ispaniškus sakinius. Kodėl?

Visų pirma, jie turi aiškias taisykles, kurių, jei laikysitės atitinkamai, bus sukurti nepriekaištingi sakiniai jūsų būsimiems veiksmams apibūdinti.

Prieš tęsdami, turėtume aiškiai suprasti, kas yra bendraties veiksmažodis arba infinitivo. Jie yra panašūs į anglišką frazę „to + veiksmažodis“. Bendraties rėžyje veiksmažodžiai nėra asmenuojami, kad būtų apibrėžtas veiksmo subjektas ar laikotarpis. Visi jie baigsis -ar, -er arba -ir.

Paprastam pavyzdžiui turite queremos leer (mes norime skaityti), kur queremos yra asmenuota querer (norėti) forma, o jūs pridedate bendraties veiksmažodį leer arba „skaityti“.

Dabar norėčiau jums maloniai pristatyti savo naujus frazinius draugus – taip pavadinus, nes juos naudoti yra beprotiškai lengva – Tener que + Infinitivo (turėti) ir Ir a + Infinitivo (ketinti).

Tai taip pat bus puiki asmenavimo praktika dviem būtiniems veiksmažodžiams, tener (turėti) ir ir (eiti), nes jie yra netaisyklingi pirmojo asmens esamojo laiko formoje.

Iš esmės jūsų veiksmai yra tokie.

1. Asmenokite veiksmažodį (tener arba ir).

*Jei esate Ispanijoje, ustedes turėtumėte naudoti tik formalioje aplinkoje (kitu atveju naudokite vosotros). Tačiau Lotynų Amerikoje ustedes yra vienintelis daugiskaitos įvardis „jūs“, naudojamas nepriklausomai nuo formalumo.

2. Pridėkite que prie tener ir a prie ir. Tada pridėkite savo infinitivo.

Pažvelkime į tris tener que veikimo sakinio pavyzdžius. Bendraties veiksmažodžio frazės (t.y., tener + que + bendraties veiksmažodis) yra paryškintos.

Yo tengo que hacer mi tarea porque mañana tengo clase. (Aš turiu padaryti namų darbus, nes rytoj turiu pamoką.)

Tú tienes que ver esa película, pero vamos juntos porque la quiero ver otra vez. (Tu turi pamatyti tą filmą, bet eikime kartu, nes aš noriu jį pamatyti dar kartą.)

Si ellos tienen que ir, ella también tiene que ir. (Jei jie turi eiti, ji taip pat turi eiti.)

Paprasta, ar ne? Pabandykite sukurti dar kelis patys. Tada peržiūrėkite su šiuo testu.

O kaip išreikšti būsimus veiksmus? Na, čia ateina frazinis draugas numeris 2. Vėlgi, bendraties veiksmažodžio frazės (t.y., ir + a + bendraties veiksmažodis) yra paryškintos.

Ella va a ver la televisión. (Ji ketina žiūrėti televiziją.)

Vamos a comer porque tenemos hambre. (Mes ketiname valgyti, nes mes alkani.)

Usted va a poder hacerlo con ayuda. (Jūs galėsite tai padaryti su pagalba.)

Galvokite apie dar keletą, naudodami skirtingus žodžius ir veiksmus. Kai jaučiatės pasirengę, atlikite šį testą, kad peržiūrėtumėte.

10. Yra trys būdai uždavinėti klausimus ispanų kalba.

Nebent visas jūsų pokalbis bus vienpusis (galbūt kalbėdami su Juan kate), jūs taip pat tikriausiai norėsite uždavinėti klausimus. Vėlgi, tai lengviau padaryti ispanų kalba nei anglų, todėl ispanakalbiai dažnai su sunkumais formuluoja klausimus anglų kalba.

Ispanų kalbos besimokantieji turėtų turėti daug mažiau problemų. (Valio!) Yra keletas būdų sukonstruoti ispaniškus klausimus:

Sukeiskite veiksmažodį ir veiksnį.

Teigiamas sakinys Juan cocina (Juanas gamina) virsta ¿Cocina Juan? (Ar Juanas gamina?). Nepamirškite, kad ispanų kalba klausimo pradžioje taip pat reikia apversto klaustuko.

Pridėkite apverstus klaustukus ir kylančią intonaciją.

Dar lengvesnis būdas uždavinėti klausimą – tiesiog įdėti klaustukus aplink teiginį. Taigi Juan cocina tampa ¿Juan cocina?. Tai bene pageidaujamiausias būdas klausti klausimų tiek sakytinėje, tiek rašytinėje ispanų kalboje.

Bet kaip mes žinome, kad kas nors klausia klausimo, kai jie kalba, jei jie naudoja tuos pačius žodžius (su ta pačia žodžių tvarka) kaip ir rašydami teigiamą sakinį?

Atsakymas yra intonacija. Pakelkite balsą sakinio pabaigoje, ir klausytojas galės suprasti, kad jūs klausiate. Tai dar vienas dalykas, kurį ispanų kalba turi bendro su anglų: sakytiniai klausimai žymimi kylančia intonacija sakinio pabaigoje.

Pridėkite klausimo žodžius.

Kitas lengvas būdas uždavinėti klausimą ispanų kalba – pridėti klausimo žodį. Tai yra tada, kai sakote normalų sakinį, bet po sakinio pridedate klausimo žodį. Žinote, kaip ir anglų kalba, tiesa?

Panaudokime Juaną ir jo virtimą paskutinį kartą. Norėdami pagal šį metodą sukurti klausimą iš Juan cocina, tiesiog pridėkite ¿no? arba ¿verdad? pabaigoje.

Taigi mūsų klausimas dabar yra Juan cocina, ¿no? arba Juan cocina, ¿verdad? Tai tarsi sakyti: „Juanas gamina, ar ne?“

Jūs viską supratote, ar ne?

Kaip praktikuoti ispaniškų sakinių kūrimą

Jūs perskaitėte visas šias taisykles. Dabar atėjo laikas sugalvoti, kaip jas pritaikyti praktiškai.

Pasinerkite į kuo daugiau ispanų kalbos.

Ispaniškų sakinių įvaldymo raktas yra, na, patirti daug jų. Keletas pavyzdžių neužteks: kuo daugiau sakinių matysite ir išanalizuosite, tuo labiau taisyklės taps instinktyvios.

Idealiu atveju turėtumėte šalia gimtakalbį ispaną (pavyzdžiui, draugą ar mokytoją), kuris galėtų nuolat su jumis šnekėtis šia kalba. Bet jei tai neįmanoma, kitas geriausias metodas yra naudoti autentišką ispanišką turinį, pavyzdžiui, ispaniškas knygas, TV laidas, filmus ir pan.

Vienas daugialypės kalbos išteklių, kurį galite naudoti šiam tikslui, yra Lingflix, kuri turi autentiškų ispaniškų vaizdo įrašų biblioteką, aprūpintą interaktyviais ispanų ir anglų subtitrais. Be to, kad leidžia sekti kalbamas frazes, šie subtitrai taip pat suteikia vertimus, gramatikos informaciją ir sakinio pavyzdžius. Vaizdo įrašus taip pat seka testai, kuriuose, pavyzdžiui, turite užpildyti sakinius teisinga žodžių tvarka.

Lingflix YouTube kanale taip pat analizuojami populiarūs TV serialai, sukurti ispanų kalba, – kaip „Draugai“ ir „Didžiojo sprogimo teorija“ – kad būtų pateiktos išsamios žodyno ir gramatikos pamokos.

Galite matyti natūraliai naudojamą ispanų kalbos gramatiką plius gauti mokytojų paaiškinimus maždaug 20 minučių trukmės vaizdo įrašuose.

Kasdien užsirašykite du naujus sakinius.

Pavyzdžiui, galite parašyti vieną ryte pabudę ir vieną vakare prieš einant miegoti.

Norite sukurti kasdienį vizualinį priminimą? Pakabinkite plakatą ar popieriaus lapą ant sienos, kad įsitikintumėte, jog kasdien peržiūrite.

Mano draugė pasakojo, kad padarusi sau sieninį plakatą su 10 ispaniškų sakinių, ji kasdien žiūrėjo į jį penkias minutes. Po savaitės ji atmintinai prisiminė aštuonis iš 10 sakinių. Nepblogai!

Triukas – tęsti tai daryti kiekvieną savaitę su šviežia sakinio partija, pridėjus ir praėjusios savaitės sakinius, kurių dar ne visiškai įsiminėte.

Beje, kodėl gi nepradėti savo ispaniško sakinio sieninio plakato šiandien? Štai keletas patogių ir įprastų sakinių, nuo kurių galite pradėti.

1. Soy de ______. (Aš esu iš _______.)

2. Vivo en ______. (Aš gyvenu _______.)

3. Soy ______. (Aš esu _______.)

4. Soy estudiante. (Aš esu studentas.)

5. Estoy ______. (Aš esu _______.)

6. Estoy bien, gracias. (Man gerai, ačiū.)

7. Me gusta ______. (Man patinka _______.)

8. No me gusta ______. (Man nepatinka _______.)

Sakykite juos sau į veidrodį.

Pakartokite kiekvieną sakinį tris kartus ir žiūrėkite į save kalbėdami. Nebūkite drovūs! Tai padeda įtvirtinti sakinį. Savęs vaizdas padeda jį įsismiginti galvoje ir jaustis ypač pasitikintys, kai jį panaudosite realioje situacijoje.

Jei kas nors skamba keistai, pažiūrėkite į savo burną. Ar jūs tikrai atsargiai formuojate garsus lūpomis?

Vedykite dienoraštį nuolat.

Laikykite ispanišką dienoraštį ir kasdien užsirašykite du paprastus sakinius. Parašykite kiekvieną du ar tris kartus iš eilės, kad įsitikintumėte, jog jis tikrai įstrigo.

Jei jaučiatės tikrai motyvuoti, galite pratęsti šią praktikos sesiją ir sukurti ilgesnį dienoraščio įrašą, naudodami sakinius kontekste.

Nebijokite eksperimentuoti.

Kai įsisavinsite pagrindus, galėsite pradėti įtraukti papildomus elementus ir šiek tiek pablaškyti. Pagal analogiją su Jenga, jei bokštelis buvo pastatytas pakankamai gerai, jums nereikia nerimauti, kad visas jis sugrius, net jei ištrauksite ir iš naujo sudėsite blokus (t.y., gramatikos taisykles).

Galbūt norite apibrėžti tą būdvardį. Galite pasakyti el hombre es muy alto (vyras yra labai aukštas). Arba galbūt norite pridėti papildomų būdvardžių, kaip kad la chica es alta, delgada y muy bonita (mergina yra aukšta, liekna ir labai graži).

Galite net susijungti keletą formulių. Pavyzdžiui, la chica delgada escribe perfectamente (liekna mergina rašo nepriekaištingai), tai yra veiksnys + būdvardis + veiksmažodis + prieveiksmis.

Kuo daugiau eksperimentuosite naudodami papildomus žodžius ir naujus žodžius, tuo labiau pažengsite savo ispanų kalbos studijose.

Taigi jūs turite: dešimt paprastų taisyklių, padedančių išmokti ispaniškus sakinius. Dabar, kai įvaldėte pagrindus, galite eiti toliau ir konstruoti ką nors sudėtingesnio. Laimingo statymo!