Įvadas į japonų kalbos sakinio struktūrą

Taigi, jūs jau išmokote šiek tiek japonų kalbos žodyno.

O dabar – kaip viską sujungti į nuoseklius sakinius?

Jums reikės sužinoti apie japonų kalbos žodžių tvarką, teisingą dalių vartojimą ir visur esantį です (“desu”).

Šis trumpas įvadas padės jums suprasti, kaip pradėti dirbti su japonų kalbos sakinio struktūra.

Japonų kalbos subjekto-objekto-veiksmažodžio (SOV) struktūra

Japonų kalbos sakiniai seka SOV formatą.

SOV reiškia „subjektas-objektas-veiksmažodis“. Tai reiškia, kad pirmiausia eina subjektas, po to – objektas ar objektai, o sakinys baigiasi veiksmažodžiu. Šiame straipsnyje pamatysite daug tokių pavyzdžių.

Pažvelkime į pavyzdį:

ジンボはリンゴを食べる。 じんぼはりんごをたべる。 Jimbo — obuolys — valgo (Jimbo valgo obuolį.)

„Jimbo“ yra subjektas, „valgo“ yra veiksmažodis, o „obuolys“ – objektas. Šis sakinys atitinka SOV formulę.

Japonų kalbos jungtis です

Jeigu kada nors girdėjote ką nors kalbant japonų kalba, nesvarbu, ar realiame gyvenime, ar per televiziją, be jokios abejonės esate susidūrę su japonų žodžiu です.

です yra vienas pagrindinių terminų japonų kalboje, pažodžiui reiškiantis „būti“ arba „yra“. Daugelis galvoja, kad tai tik formalumo žymeklis, tačiau jis atlieka įvairias funkcijas.

です yra jungtis, tai reiškia, kad ji sujungia sakinio subjektą su tariniu, taip suformuodama pilną sakinį. Paprasčiausia japonų kalbos sakinio struktūra yra „A は B です“ (A yra B).

Mano vardas Amanda. 私はアマンダ です 。 わたしはあまんだ です 。

Jis amerikietis. 彼はアメリカ人 です 。 かれはあめりかじん です 。

です taip pat žymi sakinio pabaigą, užimdamas veiksmažodžio vietą. Be to, です niekada nesibaigia sakiniais, kuriuose yra veiksmažodžių, besibaigiančių ます.

Tomui patinka arbata. トムさんはお茶が好き です 。 とむさんはおちゃがすき です 。

Tomas geria arbatą. トムさんはお茶を飲み ますです 。(Neteisinga) トムさんはお茶を飲み ます 。(Teisinga) とむさんはおちゃをのみ ます

Būtasis laikas su でした

Apibūdinant tai, kas įvyko praeityje, です virsta でした.

Egzaminas buvo lengvas. 試験は簡単 でした 。 しけんはかんたん でした。

Vakar buvo mano gimtadienis. 昨日は私の誕生日 でした 。 きのうはわたしのたんじょうび でした。

です formalių lygių skalė

Kaip ir daugelis žodžių japonų kalboje, です turi skirtingus formalumo lygius: だ, です, である ir でございます:

• です yra pagrindinė mandagi forma ir bus naudingiausia kasdieniame pokalbyje.
• だ vartojama neformalioje kalboje tarp draugų ar šeimos.
• である naudojama oficialioje rašytinėje japonų kalboje, pavyzdžiui, laikraščiuose.
• でございます yra pati formaliausia forma, vartojama kalbant su viršininku ar svarbiu žmogumi.

Jei nesuprantate, kurią formą naudoti, tiesiog laikykitės です. Jūsų pašnekovas supras, kad bandote būti mandagus!

Japonų kalbos veiksmažodžių vieta sakinyje

Kaip ką tik sakiau, japonų kalbos veiksmažodžiai turi tik du laikus: būtąjį ir nebūtąjį.

Kaip ir anglų kalboje, būtąjį laiką sudarote pakeisdami veiksmažodžio galūnę.

Aš nubėgau į parduotuvę. 私は店に走り ました 。 わたしはみせにはしり ました 。

Mayu vakar vakare mokėsi. 昨日の夜、まゆさんは勉強 した 。 きのうのよる、まゆさんはべんきょう した 。

Alisa iškepė sausainius. アリスはクッキーを作 った 。 ありすはくっきーをつく った 。

Skirtingai nei anglų kalboje, japonų kalbos veiksmažodžiai yra labai reguliarūs.

Japonų kalbos veiksmažodžių kategorijos

Daugelį galima suskirstyti į dvi kategorijas: う veiksmažodžiai ir る veiksmažodžiai. Svarbu žinoti skirtumą tarp jų, nes jie kinta skirtingai.

Kiekvienas veiksmažodis taip pat turi žodyno formą ir mandagiąją formą – žodyno forma naudojama neformalioje kalboje arba jeigu bandote jį rasti, na, žodyne.

う veiksmažodžiai yra tie, kurių žodyno formos baigiasi garsu う, ある, うる arba おる. Jie tampa mandagiais, kai atmetate う ir pakeičiate jį います.

• 話す/話します (はなす/はなします, kalbėti)
• 行く/行きます (いく/いきます, eiti)
• 飲む/飲みます (のむ/のみます, gerti)
• 作る/作ります (つくる/つくります, gaminti)

Veiksmažodžiai, besibaigiantys garsu いる ir える, beveik visada yra る veiksmažodžiai. る veiksmažodžiai tampa mandagiais, atmetus る ir pakeičiant jį ます。

• 食べる/食べます (たべる/たべます, valgyti)
• 見る/見ます (みる/みます, matyti)
• 起きる/起きます (おきる/おきます, atsikelti)

Yra tik du reikšmingai netaisyklingi veiksmažodžiai: する (daryti) ir くる (ateiti). Jų mandagios formos yra atitinkamai します ir きます.

Japonų kalbos veiksmažodžių neigimas

Neigiamos formos taip pat sudaromos keičiant veiksmažodžio galūnę, kuri skiriasi priklausomai nuo veiksmažodžio tipo. Pavyzdžiui:

• Su う veiksmažodžiais pakeiskite う garsą į あない.
• Su る veiksmažodžiais atmeskite る ir pakeiskite jį ない. する tampa しない, o くる tampa こない.

Čia galite sužinoti daug daugiau apie japonų kalbos veiksmažodžių neiginius.

Veiksmažodžių vartojimas niuansams išreikšti

Nors yra tik du laikai, japonų kalbos veiksmažodžiai keičiasi norint išreikšti niuansus. Japonų kalbos sakinio struktūra yra vadinamoji aglutinacinė.

Tai įmantrus žodis, kurį vartoja kalbininkai ir kuris paprastai reiškia: „Prie veiksmažodžio galo pridedama krūva dalykų“. Kiekvienas veiksmažodis turi šakninę formą, kuri baigiasi て arba で.

Prie šių šakninių formų galūnių galite pridėti daugiau reikšmės. Bet tai nėra būtina sudarant paprastus japonų kalbos sakinius, todėl kol kas tai praleisime.

Japonų kalbos prieveiksmiai (postpozicijos)

Kol anglų kalba turi prielinksnius, japonų kalba turi prieveiksmius (postpozicijas).

Prielinksniai yra žodžiai, rodantys ryšius tarp sakinių dalių, pvz., „į“, „prie“, „viduje“, „tarp“, „nuo“ ir pan.

Anglų kalboje jie eina prieš daiktavardžius. Tačiau japonų kalboje jie seka po daiktavardžių. へ reiškia „į“, taigi kitas sakinys pažodžiui yra „Ispanija į nuėjo“.

Aš nuėjau į Ispaniją. スペイン へ 行きました。 すぺいん へ いきました。

Kitatame pavyzdyje 彼女 reiškia „ją“, taigi sakote „ją nuo“, o ne „nuo jos“.

Ar girdėjote iš jos? 彼女 から 聞きましたか？ かのじょ から ききましたか？

Japonų kalbos dalelės

Ta pačia linija japonų kalba turi mažas gramatines daleles, vadinamas dalelėmis.

Japonų kalbos dalelės eina tiesiai po daiktavardžio, būdvardžio ar sakinio, kurį jos modifikuoja, ir yra lemiamos norint suprasti perduodamą prasmę.

Japonų kalboje yra dešimtys dalių, tačiau mes apžvelgsime devynias dažniausias: は, が, を, の, に, へ, で, も ir と.

は (temos žymeklis)

は žymi sakinio temą ir gali būti išverstas kaip „esu“, „yra“, „yra“ ir „kalbant apie“. Atminkite, kad nors ji naudoja ha hieroglifą, iš tikrųjų tariama wa.

Aš esu studentas. 私 は 学生です。 わたし は がくせいです。

Tušinukas yra juodas. ペン は 黒いです。 ぺん は くろいです。

Šiuose sakiniuose 私 (わたし, aš) ir ペン (tušinukas) pažymėti は, todėl visa po jais einanti informacija tiesiogiai susijusi su 私 ir ペン atitinkamai.

が (subjekto žymeklis)

が nurodo ir pabrėžia sakinio subjektą, tą, kuris atlieka veiksmą. Be to, ji gali jungti sakinius kaip „bet“ ir yra numatytoji dalelė klausiamiesiems sakiniams.

Tas paukštis gieda. あの鳥 が 鳴いています。 あのとり が ないています。

Kas ateis? 誰 が 来ますか？ だれ が きますか？

Yuta studijavo užsienyje Kinijoje (akcentas ant Yuta) ゆうたさん が 中国に留学しました。 ゆうたさん が ちゅうごくにりゅうがくしました。

は ir ą yra dvi dalelės, kurias lengva supainioti, todėl čia yra keletas patarimų, kaip jas atskirti:

は yra bendras subjektas, o が yra konkretesnis. は taip pat naudojama kaip kontrasto žymeklis sakiniuose su が, norint parodyti, kad tarp dviejų subjektų yra tam tikras skirtumas:

Mano mažoji sesė nemėgsta kačių, bet mėgsta šunis. 妹は猫 が 嫌いだけど、犬 は 好きです。 いもうとはねこ が きらいだけど、いぬ は すきです。

を (objekto žymeklis)

を rodo tiesioginį sakinio objektą, tai yra, nurodo, kad veiksmažodis ką nors daro arba veiksmas yra atliekamas su objektu. Ji seka po daiktavardžių ir daiktavardžių frazių.

Aš valgau daržoves. 私は野菜 を 食べます。 わたしはやさい を たべます。

Šįvakar jis paruoš vakarienę. 今夜、彼は夕食 を 作ります。 こんや、かれはゆうしょく を つくります。

Pirmajame sakinyje „daržovės“ yra objektas, o „valgyti“ – veiksmas, atliekamas su jomis. Tas pats ir su „vakariene“ ir „gaminti“ antrajame sakinyje.

の (priklausomybės žymeklis)

の veikia kaip savybinė dalelė, žyminti, kad kažkas priklauso kam nors kitam. Ji taip pat veikia kaip bendrinis daiktavardis, reiškiantis „šitas“.

Tai yra mokytojo krepšys. それは先生 の かばんです。 それはせんせい の かばんです。

Aš noriu nusipirkti geltonąjį. 黄色い の を買いたいです。 きいろい の をかいたいです。

に (laiko ir judėjimo žymeklis)

に yra judėjimo ir laiko dalelė, kuri rodo vietą, į kurią daiktas juda, kai yra su judėjimo veiksmažodžiu.

Ji taip pat nurodo keliones ir vietas, kuriose kažkas yra, kai yra su いる/ある. Gali būti išversta kaip „į“, „viduje/prie“ arba „už“.

Yukako atėjo į kino teatrą. ゆかこさんは映画館 に 来ました。 ゆかこさんはえいがかん に きました。

Parke yra suoliukas. 公園 に ベンチがあります。 こうえんにべんちがあります。

へ (krypties ir kelionės žymeklis)

へ yra kryptinė dalelė, panaši į に, tačiau naudojama tik kelionėms žymėti. へ pabrėžia kryptį, kuria kažkas juda. Ji taip pat skaitoma kaip e, nors rašoma he.

Aš nuėjau į restoraną. 私はレストラン へ 行きました。 わたしはれすとらん へ いきました。

Nurodant kryptį, に ir へ dažnai yra keičiami, o へ niekada nenaudojama kaip „už/prie“.

で (vietos ir priemonės žymeklis)

で gali turėti keletą reikšmių, priklausomai nuo konteksto. Ji gali nurodyti veiksmo vietą, parodyti priemonę, kuria atliekamas veiksmas, arba sujungti sakinio dalis.

Shigeo apsipirko prekybos centre. しげおさんはデパート で 買い物しました。 しげおさんはでぱーと で かいものしました。

Aš atvykau į Kanadą lėktuvu. 私は飛行機 で カナダに来ました。 ひこうき で かなだにきました。

Tas žmogus yra garsus ir malonus. その人は有名 で 、優しいです。 そのひとはゆうめい で 、やさしいです。

も (panašumo žymeklis)

も, kuri verčiama kaip „taip pat/irgi“, naudojama nurodyti faktų panašumus. Ji eina po daiktavardžio, pakeisdama daleles は ir が.

Ir ryžiai, ir duona yra skanūs. パン も ごはん も おいしいです。 ぱん も ごはん も おいしいです。

Erika pomėgis yra žygiai. Mano pomėgis taip pat yra žygiai. エリカさんの趣味はハイキングです。私の趣味 も ハイキングです。 えりかさんのしゅみははいきんぐです。わたしのしゅみ も はいきんぐです。

Panašiai, pasakius 私もです (わたしもです, ir aš), pakanka parodyti, kad sutinkate su tuo, ką kažkas pasakė.

と (daiktavardžių jungtukas)

と naudojama sudaryti visą daiktavardžių sąrašą. Ji atitinka „ir“.

Toje parduotuvėje parduodami sumuštiniai ir kava. あの店はサンドイッチ と コーヒーを売っています。 あのみせはさんどいっち と こーひーをうっています。

Ji nuėjo į kiną su Bradu ir Konoru. 彼女はブラッドさん と コナーさん と 映画を見に行きました。 かのじょはぶらっどさん と こなーさん と えいがをみにいきました。

Japonų kalbos būdvardžių vieta sakinyje

Kaip ir anglų kalboje, japonų kalboje būdvardžiai eina prieš daiktavardžius. Mėlynas automobilis anglų kalba japonų kalboje vis tiek yra mėlynas automobilis, bet vietoj to sakytumėte 青い車 (あおいくるま).

Japonų kalbos būdvardžiai skirstomi į du tipus: い būdvardžiai ir な būdvardžiai. Skirtumas – jų kaityboje.

い būdvardžiai baigiasi hieroglifu い, pvz., 面白い (おもしろい, įdomus) ir 難しい (むずかしい, sunkus). Išimtis – žodžiai, baigiantys えい, kaip きれい (gražus), kurie yra な būdvardžiai.

い būdvardžiai

い būdvardžiai eina tiesiai prieš daiktavardį, kurį jie modifikuoja.

Mielas katinas かわい い 猫 かわい い ねこ

Lėtas autobusas 遅 い バス おそ い ばす

„Brangi marškinėlių“ 高 い シャツ たか い しゃつ

な būdvardžiai

な būdvardžiai, su keliomis išimtimis, kaip minėta えい galūnė, nesibaigia い. Nors jie, kaip ir い būdvardžiai, eina prieš daiktavardžius, tarp būdvardžio ir daiktavardžio dedamas hieroglifas な.

Malonus mokytojas 親切 な 先生 しんせつ な せんせい

Nemandagus vaikas 失礼 な 子供 しつれい な こども

Saugus miestelis 安全 な 町 あんぜん な まち

Japonų kalbos būdvardžių modifikavimas

Vienas kiek keblus dalykas yra tai, kad い būdvardžiai keičiasi norint išreikšti neigiamą ar būtąjį laiką. Tai daroma atmetus galutinį い žodyje ir pridėjus modifikatorių. Pavyzdžiui:

Žodis šaltas yra 寒い (さむい), bet jei kalbate apie tai, kad vakar buvo šalta, pasakytumėte 寒かった (さむかった). Jei nėra šalta, pasakytumėte 寒くない (さむくない).

な būdvardžiai modifikuojami lygiai taip pat kaip daiktavardžiai. Pavyzdžiui:

Žodis 静か (しずか) reiškia tylu. Norėdami pasakyti, kad kažkas buvo tylu, pasakytumėte 静かだった (しずかだった), o norėdami pasakyti, kad nėra tylu, pasakytumėte 静かではない (しずかではない) arba 静かじゃない (しずかじゃない).

Kaip ir veiksmažodžiai, šie keičiami būdvardžiai taip pat yra aglutinaciniai, tai reiškia, kad prie jų galima pridėti dalykų.

Japonų kalbos klausimų struktūra

Galiausiai, klausimus japonų kalba sudaryti daug lengviau nei anglų kalba. Norėdami užduoti taip/ne klausimą, tiesiog pridėkite か prie sakinio pabaigos.

Ar jis malonus žmogus? 彼は優しい人です か ？ かれはやさしいひとです か ？

Ką mes anglų kalboje vadintume „Klausimais su klausiamuoju žodžiu“, daugeliu atvejų tiesiog pakeiskite klausiamąjį žodį:

Ką valgėte? 何を食べましたか？ なにをたべましたか？

Aš valgiau aštuonkojį. タコを食べました。 たこをたべました。

Kur jis yra? 彼はどこにいますか？ かれはどこにいますか？

Jis yra namie. 彼は家にいます。 かれはいえにいます。

Išvedžiami subjektai japonų kalboje

Iki šiol tikriausiai pastebėjote, kad subjektas gana dažnai išnyksta iš sakinio. Tai yra ypatinga japonų kalbos ypatybė, kai subjektas išvedžiamas kiek tik įmanoma.

Tačiau yra užuominų, kurios pasakoja, apie ką ar ką kalbate. Tai iš tikrųjų veikia taip pat kaip įvardžiai anglų kalboje. Pavyzdžiui:

Mano tėvas yra mokytojas. Jis dėsto universitete. Savaitgaliais jis kepa kepsnius ir geria alų. Jis mėgsta futbolą, bet nemėgsta beisbolo.

Mano nuomone, japonų kalba daro tą patį, bet žengia vienu žingsniu toliau – subjektas visiškai išnyksta. Šiame kitame pavyzdyje daroma prielaida, kad kalbėtojas kalba apie save:

私は先生です。英語を教えています。 わたしは せんせいです。えいごをおしえています。 Aš esu mokytojas. Mokau anglų kalbą.

Japonų kalbos sakinio struktūros taisyklių pažeidimas

Nors techniškai veiksmažodis visada yra japonų kalbos sakinio pabaigoje, taip būna ne visada. Skirtingai nei anglų kalboje, sakinio struktūra yra labai laisva.

Rašant laikytumėtės faktinių gramatikos taisyklių; kalbėdami žmonės dažnai pažeidžia taisykles ir deda sakinio dalis ten, kur laiko tinkamu.

Pavyzdžiui, jei norite pasakyti „Aš valgiau kepta vištiena“, gramatiškai teisingas japonų kalbos sakinys būtų:

私はフライドチキンを食べた。 わたしは ふらいどちきんをたべた。 Aš — kepta vištiena — valgiau

Tačiau neformaliame, kasdieniame pokalbyje galite perkelti dalis ir tai ne problema:

食べた、フライドチキン。 たべた、ふらいどちきん。 Valgiau — kepta vištiena

フライドチキン食べた、私。 ふらいどちきんたべた、わたし。 Kepta vištiena — valgiau — aš

Tačiau kiekvienas iš aukščiau pateiktų posakių reiškia tą patį. Anglų kalboje būtų labai keista, jei taip pasakytumėte.

Tačiau siekiant išmokti pagrindinę japonų kalbos sakinio struktūrą, laikykitės Subjekto-Objekto-Veiksmažodžio. Tai taisyklinga japonų kalba, o neformalias kalbos formas galite išmokti vėliau.

Geras būdas prisiminti sakinio struktūrą – kuo dažniau susidurti su kalba.

Pavyzdžiui, galite naudoti imityvinę programą, kaip Lingflix, norėdami žiūrėti autentiškus japonų vaizdo įrašus.

Turėdami šiek tiek kantrybės ir praktikuodamės netrukus pradėsite kalbėti natūralia japonų kalba!