Japonų fonologija: 9 pagrindai, kuriuos reikia atsiminti

Leiskite papasakoti trumpą asmeninę istoriją, kuri, mano nuomone, pabrėžia japonų fonologijos ar fonetikos mokymosi svarbą. Tai buvo sniegoinga diena mano japonų kalbos pamokoje mažame universitete, užkampyje. Kaip dalį gramatinio pratimo, mano mokytoja užduodė man atsitiktinį klausimą.

Ji tarė: „サミさん！先生はかわいいと思いますか？( さみさん！せんせいは かわいいと おもいますか？ )“, kas reiškia „Sami! Ar manai, kad aš miela?“

Stenindamasis neperdaug atsikvėpti dėl to, kad klausimas buvo lengvas, aš linktelėjau ir atsakiau: „うん。とっても怖いです！ ( うん。とっても こわい です！ )“ Iš esmės aš pasakiau: „Taip, jūs esate nepaprastai baisi!“

Šokiruota, mano mokytoja išleido garsą, panašų į užspringimą. Keli žmonės pradėjo juoktis, bet, laimei, mano draugas greitai įsikišo man ginti, pasakydamas mokytojai, kad ne, ji miela, ji tikrai miela: „いや！かわいいです！先生はかわいいですよ！ ( いや！かわいいです！せんせいは かわいい ですよ！ )“

Tai buvo akimirka, kai aš suvokiau japonų kalbos fonetikos ir aiškaus tarimo vertę. Galiausiai turėsite visą reikalingą informaciją, kad atskirtumėte skirtumus tarp こわい (baisus) ir かわいい (mielas) — ir dar daugiau.

1. ん skaičiuojamas kaip viena mora

Jei bandėte kartoti japonų kalbos garsus (shadowing), galbūt pastebėjote, kad kiekviena jos mora (skiemens sandaros dalis) turi vieną taktą ir vienodą trukmę.

Kitaip tariant, viena mora iš esmės yra viena kana (neskaitant mažų kanų, kaip antai ょ žodyje ぎょ). Taigi, jei praktikuojate tarimą plodami, plojimų skaičius turėtų atitikti kanų skaičių tam tikrame žodyje.

Kadangi dauguma japonų kalbos garsų yra „priebalsis + balsis“ poros, pati kalba tam tikra prasme priverčia turėti santykinai pastovų ritmą. Tai bendroji taisyklė.

Ir tada yra ん.

Atminkite, kad ん yra viena mora ir turėtumėte ją taip ir tarioti. Pavyzdžiui, žodis „dabar“ arba 今度 (こんど) turi gauti tris taktus (KO-N-DO), o ne du (KON-DO).

2. Visi penki japonų balsiai tariami vienodai

Japonų kalba turi penkis balsių garsus:

Be to, kad /i/ ir /ɯ/ tampa nebalsiais, kai yra tarp tam tikrų priebalsių, šie penki balsiai visada tariami vienodai.

Sakydamas „nebalso“ šiame kontekste, turiu omenyje, kad jūsų balso stygos nevibruoja, sudarydamos šiuos garsus. Tai lengviau suprasti pajutus. Uždėkite pirštus ant kaklo, tarsi tikrindami pulsą. Garsiai ištarkite frazę „Who are you?“, o paskui pašnibždėkite tą pačią frazę. Ar jaučiate skirtumą?

Kadangi yra tik penki garsai, įsitikinkite, kad juos tariate teisingai! Ir geriausias būdas tai padaryti – praktikuotis, praktikuotis ir dar kartą praktikuotis.

Štai rekomenduojamas būdas praktikuoti garsus, jei neturite kalbos mokytojo, kurį galėtumėte paklausti (kaip aš):

• Raskite vaizdo įrašą, kuriame kalba gimtakalbis japonas ir kuris turi tikslius subtitrus.
• Perskaitykite sakinį iš subtitrų.
• Išklausykite, kaip tą sakinį ištaria gimtakalbis.
• Dar kartą perskaitykite sakinį, vadovaudamiesi tuo, ką girdėjote.
• Atsisėskite prieš veidrodį ir įjunkite įrašymą. Stebėkite savo burną kalbėdami ir klausykitės įrašo. Palyginkite jį su gimtakalbiu versija ir pastebėkite skirtumus.
• Atlikite atitinkamus pakeitimus, remdamiesi tuo, ką pastebėjote, ir dar kartą pakartokite sakinį.
• Kartokite, kol puikiai ištarsite sakinį, tada pereikite prie kito.

Laimei, subtitruotus vaizdo įrašus su gimtakalbiais japonais galite rasti tokiose kalbų mokymosi platformose kaip Lingflix.

Dažnai pakanka tik išgirsti teisingą tam tikro garso tarimą, kad pagerintumėte savojį. Kitais kartais galbūt girdite klaidą, bet nežinote, kaip ją ištaisyti.

Jei susiduriate su pastaruoju problemu, galite pasamdyti mokytoją specialiai darbui su jūsų tarimo įgūdžiais. Įgudęs mokytojas gali parodyti tai, ko patys negirdite.

Net jei neturite prieigos prie profesionalaus mokytojo, gimtakalbis ar kalbų mainų partneris gali pasakyti, ar jūsų įrašas skamba teisingai, ar kažkas sklando keistai, net jei jie negali tiksliai paaiškinti kodėl.

Jei dar nesate pasirengę tokiam įsipareigojimui, norėčiau taip pat pasidalinti puikia Fluent Forever YouTube serija, kurioje detaliai nagrinėjami japonų balsiai – įskaitant skirtumus tarp japonų ir anglų kalbos „u“ garsų:

3. Venkite pavienių japonų balsių virtimo angliškais dvibalsiais

Jei palyginsite anglų ir japonų kalbų IPA sąrašus, pateiktus skyrelyje „Kodėl studijuoti japonų fonetiką?“, pastebėsite vieną staggering skirtumą: anglų kalbos balsių skiltis yra didžiulė, palyginti su japonų.

Viena priežastis yra ta, kad anglų kalba turi daugiau balsių garsų nei japonų. Taip pat yra faktas, kad anglų kalba gali būti klastinga dėl dvibalsio – garso, kuriame viename skiemenyje yra du balsiai.

Pavyzdžiui, paimkite anglų kalbos žodį „no“. Ištarkite jį taip, kaip paprastai, tada ištarkite lėtai. Turėtumėte pastebėti, kad jis turi du garsus: trumpą /o/ garsą, po kurio seka u garsas /ʊ/. Iš esmės jūs sakote „nou“.

Dabar pritaikykite tai japonų kalbai. No garsas žodyje の nėra dvibalsis. Čia ištariate /o/, bet sustojate prieš pasiekdami /ʊ/.

Nenoriu teigti, kad japonų kalba niekada nedėja dviejų balsių vienas šalia kito. Pavyzdžiui, žodyje 能力 (のうりょく), reiškiančiame „gebėjimas“, yra /o/ garsas žodyje の ir japonų /ɯ/ garsas う. Tas pats pasakytina ir apie Japonijos sostinės 東京 (とうきょう) pavadinimo tarimą, kur abu ženklai turi /o/ ir /ɯ/ garsus vieną šalia kito.

4. Supraskite palatalizuotus garsus

Viena sąvoka, esminė japonų tarimui, yra palatalizacija. Galbūt nesate susipažinę su šiuo terminu, bet tai yra kažkas, ką dažnai darote to nesuvokdami.

Pavyzdžiui, čia yra vaizdo įrašas su pratimais, paaiškinančiais, kaip sudaryti palatalizuotus anglų kalbos garsus:

Ir čia yra kitas vaizdo įrašas, demonstruojantis japonų kalbos garsų pokyčius – t. y. ką iš tikrųjų reiškia diakritiniai ženkleliai pokyčiuose は → ば ・ ぱ:

Studijuodami hiraganą ir katakaną galbūt sužinojote, kad prie didesnių kanų galima pridėti „mažas“ kanas, kad sudarytumėte naujus garsus – pavyzdžiui, び ir よ, kad gautumėte びょ.

Kai prie japonų priebalsių pridedate mažą や, ゆ ar よ, iš tikrųjų vaizduojate palatalizuotą garsą.

Pavyzdžiui, g garsas žodžiuose ぎょ ir ご nėra vienodas.

Išbandykite patys: lėtai pakartokite garsus pirmyn ir atgal. Užsimerkite ir sutelkite dėmesį į savo burną. Iš kur kyla garsai? Kaip jaučiate savo burną? Turėtumėte pajusti, kad ぎょ garsas, atrodo, kyla iš šiek tiek „aukštesnės“ vietos nei ご garsas.

Jei sunku, manau, padeda pašnibždėti garsus. Dar kartą, ぎょ turi palatalizuotą /g/, o ご garsas yra paprastas /g/.

5. Atskirkite japonų /h/, /ç/ ir /ɸ/

Nors は, ひ, ふ, へ ir 哈 visi transkribuojami kaip prasidedantys raide h (kaip matote šiame tyrime), iš tikrųjų čia yra trys skirtingi pradiniai priebalsiai: /h/, /ç/ ir /ɸ/.

Dabar grįžkite prie ご ir ぎょ ir dar kartą raskite pojūčio skirtumą, tada pabandykite su ほ ir ひょ. Turėtumėte pajusti skirtumą padėtyje. Ir jei laikysite ranką priešais burną, taip pat turėtumėte pastebėti, kad daug mažiau oro pasiekia jūsų ranką, kai sakote ひょ.

Garsas ひ, /ç/, yra palatalizuotas /h/ garso variantas, o /ɸ/ yra naujas, bet pasiekiamas garsas, kuriam reikės šiek tiek pažaisti su lūpomis. Tai svarbu, nes ふ turi priebalsio ir balsio garsų derinį, kurio nėra anglų kalboje: /ɸ/+/ɯ/.

Taigi, koks skirtumas tarp mums visiems žinomo /f/ (kaip žodyje „fan“) ir /ɸ/, kaip kalno 富士 (ふじ) pavadinime?

Na, pažvelgę į šią vizualią IPA lentelę matote, kad techninis terminas /f/ yra „labiodentalinis frikatyvas“, o /ɸ/ – „bilabialinis frikatyvas“. Tai išgalvotas būdas apibūdinti vieną garsą, kuriam reikia, kad lūpa liestųsi su dantimis, ir kitą garsą, kuriam reikia abiejų lūpų, bet ne dantų.

Apsimeskite, kad pūstate žvakę, ir sustingdykite pūdimo viduryje. Atkreipkite dėmesį, kaip jaučiate burną, ir tada išlaikykite tą padėtį, tariami ふ. Jei nesate tikri, peržiūrėkite šią nuorodą iš Wasabi Japanese ir palyginkite savo tarimą su gimtakalbio tarimu.

6. Japonų „R“ labai skiriasi nuo anglų

Mano japonų kalbos mokytoja (ta, kurią paminėjau įvade) kartą pasakė, kad sunkiausias anglų kalbos žodis japonams ištarti yra „really“. Taip yra todėl, kad liežuvio padėties požiūriu japonų /ɾ/ yra kažkur tarp anglų /r/ ir /l/.

Čia yra geras japonų r garso paaiškinimas:

Apsimeskite, kad dainuojate Kalėdų giesmę – „la la la la la, la la la la!“ – ir atkreipkite dėmesį, kur yra jūsų liežuvis. Jis turėtų būti šiek tiek aukščiau viršutinių dantų, beveik liečiant juos. Dabar atsisakykite bjauraus megztinio ir sudainuokite nekūrybiško palaikymo šūkio pradžią – „ra ra ra!“ – ir vėl atkreipkite dėmesį, kur yra jūsų liežuvis.

Tada ištarkite la, ir nesustodami kvėpavimo ištarkite r, kad gautumėte beprasmį la-err tipo garsą. Turėtumėte pastebėti, kad iš esmės atsekate nedidelę liniją atgal nuo savo l liežuvio padėties, kad pasiektumėte r liežuvio padėtį.

Dabar, kai tai išsiaiškinote, pasirinkite vidurinę padėtį ir ištarkite keletą japonų kalbos žodžių, prasidedančių šiuo r garso, pvz., ラーメン („ramen“). Jei garsas nėra l, ne visai r, bet atrodo, kad yra kažkur viduryje, esate teisingame kelyje!

7. し Neskamba kaip „She“ (Ir dar galbūt teks šiek tiek išmokti kinų kalbos)

Priešingai nei galbūt buvote mokyti, し neskamba taip pat kaip „she“.

Garsas žodyje „she“ vadinamas „nebalsiu postalveolariniu frikatyvu“ ir žymimas /ʃ/. Tuo tarpu garsas し (ir jo katakanos atitikmenyje シ) yra „nebalsis alveolinis-palatalinis frikatyvas“ ir žymimas /ɕ/.

Tai skirtingi garsai.

Deja, nėra daug gerų išteklių apie tai, kaip ištarti し, todėl nukreipsiu jus į kelis vaizdo įrašus, skirtus mandarinų kinų kalbos besimokantiems, nes /ɕ/ garsas egzistuoja abiejose kalbose.

Kitas garsas, kurį girdėsite ir mandarinų kinų, ir japonų kalbose, yra /tɕ/. Japonų kalba šį garsą atitinka ženklai つ hiraganoje ir ツ katakanoje.

Galite pradėti žiūrėdami OLS Mandarin vaizdo įrašą, kuriame lyginami keli mandarinų kalbos priebalsių garsai. Atidžiai stebėkite x ir j pinyin žymes, kurios apytiksliai atitinka atitinkamai し ir つ garsus:

Pabandykite išgirsti skirtumą tarp šių dviejų garsų, tada peržiūrėkite kelis vaizdo įrašus, kuriuose kalbama apie šiuos garsus išsamiau, pavyzdžiui, Yoyo Chinese (dėl し ir dėl ち):

Jei norite tiksliau paaiškinimo ir nesipriešinate šiek tiek sužinoti daugiau apie mandarinų sh ir zh, peržiūrėkite puikius Litao Chinese vaizdo įrašus (dėl し ir dėl ち):

Deja, japonų じ garsas (kintamai, /ʑ/ ir /dʑ /) neegzistuoja mandarinų kinų kalboje. Vienintelis skirtumas tarp し ir じ yra tas, kad し yra nebalsis (jūsų balso stygos nevibruoja), o じ yra balsis (jūsų balso stygos turėtų vibruoti).

8. Japonų kalboje yra penki skirtingi „N“ garsai

Būtent:

• Normalus n garsas arba /n/. Pavyzdžiui, yra 海苔 (のり), džiovinta jūros žolė, dažnai naudojama japonų maiste.
• Palatalizuotas /ɲ/. Jis atsiranda prieš priebalsius, išskyrus い arba mažuosius よ, や ir ゆ garsus.
• N, kuris tampa m. Jei kada nors suglumote dėl to, kad 頑張る (がんばる) arba „sėkmės / stenkitės“ kai kuriuose vadovėliuose ar frazynuose dažnai rašoma klaidingai kaip gambaru, greičiausiai esate susipažinę su taisykle, kad /n/ tampa /m/ (kaip žodyje „mom“) prieš /b/ (kaip boy) arba /p/ (kaip pot).
• Garsas /ŋ/. Jis skamba kaip ng garsas žodžiuose, baigiančiuose -ing, pvz., „going“ ar „sing“. Tai atsitinka, kai ん atsiranda prieš /k/ arba /g/ garsą.
• Garsas /ɴ/. Tai yra ん garsas, kai jis atsiranda prieš pauzę arba, kaip teigia Vikipedija, ištaros pabaigoje, pvz., すみません… arba „Atsiprašau / atsiprašau...“. Beje, čia yra gera diskusija, paaiškinanti, kaip ištarti すみません.

9. Japonų kalba turi tonų kirtį (kaip ir anglų!)

Panašiai kaip anglų kalboje (kur žodis „certain“ tariamas kaip CER-tain, o ne cer-TAIN), japonų kalbos žodžiai yra kirčiuojami tam tikru būdu.

Norėtumėte atsiminti, kad visi japonų kalbos žodžiai kirčiuojami vienodai, tačiau jie seka keliais ypatingais aukšto ir žemo tonų šablonais. Pavyzdžiui, 銀行 (ぎんこう) arba „bankas“ prasideda žemu tonu, po kurio seka trys aukšto tono moros.

Nors yra keletas pagrindinių šablonų, kuriuos seka japonų kalbos žodžiai, šie šablonai nėra fiksuoti ir skiriasi priklausomai nuo to, kas vyksta sakinyje. Pavyzdžiui, Tokijo / standartinėje japonų kalbos tarmėje yra dvi pagrindinės taisyklės:

1. Pirmosios dvi žodžio moros neturės to paties tono lygio. Kitaip tariant, jei pirma mora yra aukšta, antroji bus žema ir atvirkščiai.

2. Kai tik žodžio tonas nukrenta, jis nebegrįš atgal. Skirtingai nuo mandarinų kinų kalbos, standartinė japonų kalba neturi krintančio, tada kylančio intonacijos, kaip žodyje 买 („pirkti“).

Jei visa tai sukelia jums galvos skausmą, siūlau šiek tiek laiko skirti tonų kirčio veikimo principams. Taip pat norėsite išmokti keletą bendrų žodžių kiekvienam šablonui, kad pajusčiate, kaip kiekvienas iš jų jaučiasi. Tada tiesiog atkreipkite dėmesį į jų kirčiavimą vartodami medijas ar klausydamiesi žmonių kalbėjimo.

Jei norėtumėte tai išnagrinėti išsamiau, vyras vardu Dogen išleido išsamią seriją šia tema.

Kodėl studijuoti japonų fonetiką?

Kai pradėjau studijuoti japonų kalbą, man buvo pasakyta, kad japonų tarimas yra labai lengvas. Tiesą sakant, tarimui skyrėme tik vieną pamoką dėl šių priežasčių:

• Kalba yra netoninė. Ji nėra tokia kaip, tarkime, mandarinų kinų, kur tam tikrų žodžių tarimas keičia jų reikšmę ir naudojamą rašmenį. Pavyzdžiui, kinų rašmenys „pirkti“ ir „parduoti“ yra atitinkamai 买 ir 卖. Jie abu skamba kaip „mai“, tik pirmasis turi krintančią, tada kylančią intonaciją, o antrasis – tik krintančią.
• Rašyba yra fonetinė, o tarimas – nuoseklus. Kitaip tariant, žodžiai skamba taip, kaip atrodo, ir atrodo taip, kaip skamba. Net tas, kuris niekada nestudijavo japonų kalbos, galėtų perskaityti romaji parašytą tekstą ir būti suprastas be didelių problemų (skirtingai nei, pavyzdžiui, studijuojant prancūzų kalbą).
• Tai gana lengva gimtakalbiams tokių kalbų kaip ispanų. Jei japonų balsius tariate taip pat, kaip ir ispanų kalboje, viskas bus gerai.

Visa tai kelia klausimą, kurį tikriausiai galvojate dabar, atsižvelgiant į tai, kad nusprendėte perskaityti visą straipsnį šia tema: jei japonų tarimas toks lengvas, kodėl kas nors skirtų laiko studijuodamas japonų kalbos fonetiką – arba tai, ką Webster's English Language Learner Dictionary apibrėžia kaip „kalbos garsų tyrimą“?

Priežastis susiveda į tai: japonų kalba turi garsų, kurių nėra anglų kalboje, ir atvirkščiai. Praleiskite kelias minutes žiūrėdami anglų ir japonų kalbų IPA sąrašus ir pamatysite, kad šios dvi kalbos gali turėti panašių garsų, tačiau jie nėra visiškai identiški.

Oho, tai buvo kelionė! Mes ką tik apžvelgėme daug informacijos apie japonų fonetiką. Šiuo metu tikriausiai klausiate savęs, ar verta stengtis išsiaiškinti šiuos dalykus – ir, atvirai kalbant, tai klausimas, į kurį turite atsakyti patys.

Jei japonų kalbos žodžius tariate „neteisingai“ (kad ir ką tai reikštų) ir gimtakalbiai vis tiek jus supranta, viskas gerai. Juk anglų kalba kalbantys žmonės mano, kad prancūzų akcentas skamba romantiškai, ir jums tikriausiai bus atleista dėl to, kad esate užsienietis.

Bet jei jūsų tikslas – laisvai kalbėti japonų kalba, japonų fonetikos mokymasis jus ten nuves. Gambatte, ne!