Kaip išmokau prancūzų kalbos: Mano 8 žingsnių kelionė

Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, kad prancūzų kalbos mokymasis atnešė man darbą Paryžiaus mados muziejuje?

Ir kad tai leido man susitinti savo vyrą? Ir kad leido man gyventi bute, iš kurio atsiverdė Seinos upės ir garsiosios Notre-Dame katedros vaizdas!

Turiu padėkoti prancūzų kalbai už daugybę nuostabių patirčių savo gyvenime.

Prancūzų kalbos mokymasis gali atverti tiek daug galimybių. Čia pasidalinsiu istorija, kaip išmokau prancūzų kalbos ir kokiu netikėtu keliu ji mane nuvedė. Taip pat pateiksiu patarimus ir idėjas, kurias surinkau kiekviename etape – ne tik prancūzų kalbos mokymuisi, bet ir darbų paieškai Prancūzijoje.

Net jei jūsų prancūzų kalbos mokymosi kelias nebus visiškai toks pat, galite pamėgdžioti mano sėkmes, kad strategiškai ir greitai išmoktumėte prancūzų kalbą iš bet kurios vietos.

1. Aš pradėjau mokytis prancūzų kalbos (ar bent taip maniau)

Aš visada svajojau vieną dieną nuvykti į Paryžių, ir būtent ši aistra iš pradžių paskatino mane norėti mokytis prancūzų kalbos.

Turėti galimybę – o kartais ir privalomumą – mokytis kitos kalbos, kol dar esi mokykloje, yra pranašumas, kurio nereikėtų nuvertinti, ir aš juo tikrai pasinaudojau.

Deja, nepaisant to, kad galėjau gauti tik puikius pažymius, buvau Prancūzų kalbos garbės draugijos narė ir dalyvavau savo vidurinės mokyklos prancūzų kalbos būrelyje, baigiau mokyklą beveik visiškai nemokėdama prancūzų kalbos. Be to, mano akcentas buvo tiesiog siaubingas!

Kaip tai buvo įmanoma po ketverių metų prancūzų kalbos studijų? Ir ką tai gali mums pasakyti apie prancūzų kalbos mokymosi procesą?

Viena vertus, manau, kad vidurinės mokyklos mokinius gali blaškyti daugybė paauglystėje patiriamų emocijų, socialinis spaudimas mokykloje ir galbūt net motyvacijos trūkumas. Paauglystėje sunku nebūti droviam, o kalbos mokymasis reikalauja laisvės ir pasitikėjimo, kad galima klysti.

Taigi net jei jau seniai baigėte mokyklą, nenusiminkite, kad būtinai esate nepalankioje padėtyje. Tikriausiai esate girdėję, kad kuo anksčiau pradėsite mokytis kitos kalbos, tuo lengviau – ir tai iš dalies tiesa.

Bet kaip suaugęs besimokantis, tikriausiai esate labiau pasitikintys savimi ir suprantate savo mokymosi poreikius bei tikslus. Be to, jūsų varo vidinė noro išmokti prancūzų kalbos motyvacija, o ne artėjančio pažymio grėsmė.

Kitas dalykas, dėl kurio prancūzų kalbos mokymasis vidurinėje mokykloje yra sunkus, yra tai, kad lengva gauti gerus pažymius šiek tiek pasimokius ir įsiminus, bet daug sunkiau pritaikyti išmoktą medžiagą už klasės ribų.

Juk galutinis tikslas – naudoti prancūzų kalbą, o ne tik išlaikyti kelis mokyklos testus.

Dabar apmąstant, svarbiausias patarimas, kurį galiu duoti, yra įtraukti prancūzų kalbą į savo kasdienybę nuo pat pradžių. Vien tik pamokų ir pratimų neužtenka. Įsijungimas į prancūzų kalbą yra vienintelis būdas, kuriuo galėsite pasiekti laisvą kalbėjimą ir paversti sunkų darbą nauda.

Šį procesą iš tikrųjų galite pradėti iš bet kurios vietos. Tam tereikia apsupti save tikra prancūziška medija, pavyzdžiui, televizija, radiju ir filmais.

2. Aš pradėjau iš naujo koledže

Baigusi vidurinę mokyklą, aš tiesiai įstojau į koledžą studijuoti anglų literatūrą.

Žinojau, kad turiu atitikti bendrojo lavinimo reikalavimą turėti bent jau vidutinį antrosios kalbos lygį. Aš neskubau svarstiau, ar bandyti išlaikyti atestavimą ir praleisti pradedančiųjų prancūzų kalbos pamokas, o tiesiog lankyti vidutinio lygio, kad anksčiau įvykdyti reikalavimą.

Nors mokiausi prancūzų kalbos vidurinėje mokykloje, nusprendžiau pradėti iš naujo nuo pačios pagrindinės prancūzų kalbos klasės, kurią siūlė mano universitetas. Tai pasirodė vienas geriausių mano priimtų sprendimų!

Visi turėtų prisiminti, kad viskas gerai, jei reikia pradėti iš naujo.

Pradėjimas iš naujo sustiprino medžiagą ir paaiškino sąvokas, kurias anksčiau buvau supratusi neteisingai. Be to, šį kartą buvau pasiryžusi pagerinti savo prancūzų kalbos įgūdžius.

Kai tik įvykdžiau kalbos reikalavimą, jau buvau taip įsitraukusi į kalbų katedrą, kad nusprendžiau siekti prancūzų kalbos papildomos specializacijos. Aš baigiau pažengusių prancūzų kalbos kursus ir pradėjau labai įdomius prancūzų literatūros ir kino kursus. Šios klasės stebuklingai pagerino mano klausymo ir skaitymo įgūdžius.

Taip pat galiausiai atlikau savarankišką studiją, kurioje dėstau prancūzų kalbos pamoką Savojos departamente Prancūzijoje, profesoriaus priežiūroje, kas padėjo mano kalbėjimo įgūdžiams.

Jei šiuo metu nesate įstoję į koledžą, nepamirškite, kad dauguma universitetų leidžia vietiniams gyventojams už nedidelį mokestį lankyti paskaitas kaip klausytojams, todėl jums nereikia būti studentu, kad galėtumėte lankyti prancūzų kalbos pamokas savo vietiniame universitete.

Ne tik gausite struktūrizuotą, universiteto lygio prancūzų kalbos išsilavinimą, bet ir galėsite susitelkti į specifines prancūzų kalbos mokymosi sritis, kurių neapima bendresnės klasės. Tiesą sakant, ypač rekomenduočiau pasiieškoti prancūzų kalbos tarimo klasės, jei jūsų vietinis universitetas tokią siūlo.

Tai buvo naudingiausia prancūzų kalbos klasė, kurioje kada nors lankiausi, nes su tarimu susidūriau su daugiausia problemų. Tai taip pat viena iš tų kalbos koncepcijų, kurias daug lengviau išmokti akis į akį su mokytoju, o ne internetu.

Mano profesorius nedvejodamas liepdavo man daryti juokingus veidus ir garsus visos klasės akivaizdoje, kad išmokčiau tarti tam tikrus žodžius, ir po kelių savaičių mano drovumas dėl akcento visiškai išnyko.

Tik išblaškęs visą baimę skambėti kvailai galėjau pagerinti savo akcentą, ir iš tos klasės išėjau su didesne pasitikėjimu savimi nei bet kada.

Apskritai mano koledžo prancūzų kalbos klasės buvo sudėtingos, bet įdomios, o mano profesoriai buvo tokie išmanantys ir nuostabūs, kad aš labai daug išmokau. Baigiau koledžą su naudingais prancūzų kalbos įgūdžiais ir tuo didžiavausi, nors vis tiek negalėčiau pasakyti, kad jau kalbu laisvai.

3. Aš gavau prancūzišką vizą ir darbą

Praleiskime kelis metus į priekį, netrukus po to, kai sukako 24 metai, ir aš nusprendžiau palikti darbą JAV ir keliauti po pasaulį, ko visada norėjau. Tiesą sakant, aš nepradėjau nuo Prancūzijos – pradėjau nuo Italijos – bet neišvengiamai atsidūriau ten, kur visada svajojau gyventi: Paryžiuje.

Atvykau su au pair viza, mokydama namuose besimokančius vaikus. Nors mano situacija buvo unikali – dauguma au pair tiesiog rūpinasi vaikais prieš ir po mokyklos – rekomenduoju šį kelią, jei galvojate, kaip gauti prancūzišką vizą.

Po kelių mėnesių Prancūzijoje gavau puikų darbą Le Palais Galliera (nacionaliniame mados muziejuje Paryžiuje). Esu tikra, kad gavau darbą, nes galėjau kalbėti ir anglų, ir prancūzų kalbomis ir turėjau patirties dirbant muziejuose.

Paris Musées (Paryžiaus muziejai) yra nuostabi organizacija, kurioje dirbti, ir jie samdo daug užsieniečių, todėl jei domitės, apsilankykite jų svetainėje.

Jei muziejaus darbas neskirtas jums, yra tiek daug skirtingų galimybių tiems, kurie ieško darbo Prancūzijoje, jei esate pasirengęs atlikti tyrimus. Kaip ir užsiminiau anksčiau, suteikite sau pranašumą, aiškiai parodydami, kad taip pat mokate anglų kalbos.

4. Aš įsijungiau į įvairius prancūzų kalbos tipus

Tiek mano au pair, tiek muziejaus darbas buvo nepakeičiami plėtojant mano bendravimo įgūdžius. Ir gera žinia ta, kad galite pamėgdžioti tokį patį mokymąsi, net jei šiuo metu nesate prancūzakalbėje aplinkoje arba nedirbate joje.

Būdama au pair, nors mokiau vaikus anglų kalba, labai naudinga buvo klausytis jų prancūzų kalbos už mūsų klasės ribų. Vaikai, žinoma, buvo gimtakalbiai, bet kalbėjo paprastesne prancūzų kalba dėl savo amžiaus.

Dėl šios priežasties rekomenduoju klausytis prancūziškos muzikos vaikams, žiūrėti vaikų filmus prancūzų kalba ir skaityti prancūziškas vaikų knygas. Vaikystės filmų, tokių kaip „Pelenė“ ir „Šrekas“, dubliuotos versijos visada yra gera vieta pradėti:

Iš esmės bet kokia vaikų medija yra puikus būdas pakelti jūsų supratimo įgūdžius aukštyn neperkraunant ar nepasimetus.

Dirbdama muziejuje išmokau profesinės prancūzų kalbos, bendraudama su kolegomis ir visuomene. Be to, man teko pildyti prancūziškas formas, skaityti prancūziškus ženklus ir naudoti prancūzų kalbą kaskart išeidama iš namų.

Šis įsijungimas buvo neįkainojamas ir aš įgijau vertingų kultūrinių pamokų, buvau veikiama įvairių akcentų, lankydamasis kitose Prancūzijos dalyse, ir išmokau žargono bei šnekamosios kalbos.

Jei negalite įsilieti į prancūzišką darbą ar kasdienį prancūzų kalbos gyvenimą, apsvarstykite būdus, kaip imituoti tą įsijungimo patirtį, net jei tik valandai ar dviem per dieną.

Pavyzdžiui, pabandykite prisijungti prie vietinio prancūzų kalbos klubo, žiūrėti prancūziškus filmus ar net skaityti prancūzišką romaną.

Ir nepamirškite vieno svarbiausių dalykų, kuriuos atradau gyvendama Prancūzijoje: dažniausiai visi buvo malonūs, kai kalbėjau prancūzų kalba ir suklysdavau, o mano kolegos ir visuomenė domėjosi, iš kur atvykau, o ne teisė mane už netobulą kalbą.

Taigi nevengite tikroviškų pokalbių su prancūzų kalba kalbančiais žmonėmis. Žiūrėkite į juos kaip į galimybę ugdyti savo įgūdžius ir pasitikėjimą savimi.

5. Aš įmaišiau dar vieną prancūzų kalbos pamoką

Kaip mano vizos reikalavimo dalis, gyvendama Prancūzijoje turėjau įstoti į prancūzų kalbos kursus. Kalbų mokykla pasirinkau ELFE ir labai rekomenduoju ją visiems, vykstantiems į Paryžių. Jų mokymo programa yra fantastiška, o mano mokytojas buvo nuostabus.

Lankymas klasės su kitais negimtakalbiais prancūzų kalbos mokiniais vėl padėjo praktikuotis be baimės suklysti, nes mes visi buvome toje pačioje valtyje.

Taip pat buvo labai naudinga vėl turėti struktūrizuotas, palaipsniui progresuojančias pamokas ir vietą, kur galėčiau užduoti visus klausimus, kylančius iš mano kasdienės įsijungimo patirties.

Pavyzdžiui, galėjau paklausti savo mokytojo apie frazę, kurią išgirdau gatvėje ir nesupratau, arba kodėl žmonės kartais mane nesuprasdavo, kai vartodavau tam tikrą žodį.

Jo pataisymai ir mokymas man buvo neįkainojami, ir jie buvo dar naudingesni, nes galėjau juos pritaikyti ką tik išėjusi iš klasės ir grįžusi atgal į Paryžiaus gatves.

Nesvarbu, kur gyvenate, visada yra galimybių lankyti vertingas prancūzų kalbos pamokas. Skirtingai nei pirmą kartą lankytose prancūzų kalbos pamokose, dabar turėtumėte ieškoti tokių, kurios padėtų jums tobulėti naudojantis įsijungimo technikomis, kuriomis naudojotės. Čia viskas pradeda susijungti ir jūs turėtumėte jausti, kad patenkate į aukštesniojo vidurinio lygio ir pažengusiųjų stadijas.

6. Aš įsimylėjau prancūzų kalba

Kažkur savo Paryžiaus patirties keliu sutikau savo dabartinį vyrą Chavjerką, prancūzų šefą virtuvėje (kuris iš tikrųjų yra kolumbietis, bet gimęs Paryžiuje – istorija kitam kartui). Mes susitikinėjome apie metus ir susituokėme meilės mieste – tai išsipildžiusi pasaka.

Mano prancūzų kalba labai pagerėjo po to, kai pradėjau su juo susitikinėti, nes pagaliau turėjau artimą žmogų, kuris galėjo mane pataisyti ir kasdien padėti su kalbos įgūdžiais.

Tačiau mano vyras taip pat kalba anglų kalba, todėl mūsų santykių pradžioje turėjome stengtis dažnai vartoti prancūzų kalbą, kad galėčiau praktikuotis.

Žinau, kokia neįtikėtinai pasisekė – ne kiekvienas atsiduria prancūziškoje romantikoje. Bet kiekvienas gali rasti gimtakalbį, su kuriuo galėtų praktikuotis.

Nesvarbu, kur gyvenate, yra daug internetinių pokalbių forumų, vietų, kur galite rasti draugų susirašinėjimui, ar vietinių „Meetup“ renginių, kur galite rasti prancūzų kalbos draugą.

Praktikavimas su gimtakalbiu tokiu būdu yra būtinas, jei norite pastebėti savo prancūzų kalbos klaidas ir išsiugdyti natūraliai skambančią kalbą.

7. Aš radau laisvą kalbėjimą ten, kur to mažiausiai tikėjausi

Netrukus po to, kai susituokėme, mes su vyru persikėlėme į Kolumbiją, nes susidūriau su problemomis atnaujinant prancūzišką vizą.

Matote, nepaisant to, kad mano vyras gimė Prancūzijoje, jis neturi Prancūzijos pilietybės, kas, kaip jau minėjau, yra istorija kitam kartui. Taigi negalėjau gauti Prancūzijos sutuoktinių vizos.

Mes manėme, kad galėsiu patirti šiek tiek kolumbietiškos kultūros, susipažinti su savo naujais uošviais ir išmokti šiek tiek ispanų kalbos, todėl susipakovavome daiktus ir išvykome į Pietų Ameriką.

Kol ieškojome tinkamo miesto, kuriame mano vyras galėtų atidaryti savo restoraną, du mėnesius gyvenome pas mano uošvius. Jie nemoka anglų kalbos, o aš iš pradžių atvykus į Kolumbiją nemokėjau ispanų kalbos, bet mes visi kalbėjome prancūzų kalba.

Štai juokinga dalis: po dviejų mėnesių gyvenimo kartu mano prancūzų kalba Kolumbijoje buvo geresnė nei bet kada Paryžiuje! Aš tiesiogine to žodžio prasme kalbėjau ją visą parą šiuos du mėnesius, ir tai buvo būtent tas postūmis, kurio reikėjo norint laisvai kalbėti.

Tarp skype pokalbių su draugais Prancūzijoje ir dažnų apsilankymų pas uošvius, aš vis dar dažnai praktikuoju prancūzų kalbą, ir tai labai padeda išlaikyti mano lygį.

Negaliu pakankamai pabrėžti, kaip svarbu rasti būdų praktikuoti prancūzų kalbą, kad jos nepamirštumėte.

Galiausiai supratau, kad nesvarbu, kur mokotės prancūzų kalbos, visada yra dalykų, kuriuos galite patobulinti, ir kad nuolatinė praktika yra vienintelis būdas tai padaryti. Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje esate, kuo dažniau kalbėsite prancūzų kalba, tuo geriau ja kalbėsite.

8. Aš niekada nustoju mokytis (ir vėl mokytis prancūzų kalbos)

Esu tikra, kad perskaitę šiuos pirmus septynis žingsnius pagalvotumėte, kad aš visiškai laisvai kalbu prancūzų kalba ir niekas niekada neįtartų, kad nesu prancūzė. Ir klystumėte.

Atrodo, kad prancūziškus žodžius ir frazes pamiršti daug lengviau, nei juos išmokti, todėl turiu nuolat praktikuotis.

Vienas būdas, kuriuo mėgstu tai daryti, yra žiūrėti autentiškus prancūziškus vaizdo įrašus, tokius kaip „YouTube“ ir kino filmų anonsai. Aš asmeniškai tai darau su „Lingflix“:

Nėra vieno kelio į laisvą prancūzų kalbos mokėjimą. Istorija, kaip išmokau prancūzų kalbos, gali labai skirtis nuo jūsų istorijos. Tačiau bendros pamokos turėtų padėti jums rasti savo kelią, o kelionė gali pakeisti jūsų gyvenimą būdais, kurių nesate įsivaizdavę.